Ežio vaišės

Ežio vaišės

Vieną kartą,
Kai lietus
Girdė upelius ir ežerą, -
Pakvietė mane Ežys
Paragauti ešerio.
-Tiktai vakar pagavau
Su didžiaja meškere, -
Gyrėsi ežys, -
Patikėki, nemačiau
Tokio dydžio
Ešerio!
Ant peties vos parvilkau
Nuo giliausio Ežero,
Patikėki, nemačiau
Tokio dydžio
Ešerio!
Nuo jo nosies
Iki žiaunų
Bus gal geras žingsnis!
Na, o akys-kaip lėkštutės,
Kaip žibintai spindi!
Ir jaukiuos Ežių
Namuos
Ešerio ragavom.
Kepto, virto
Ir rūkyto...
Galo vos negavom!
Jeigu būčiau
Pats nematęs
Niekad netikėčiau,
Kad tai buvo ešerys
Dydžio sulig klėtim!