Sentimentalūs vakarai tarp židinio žarijų
Plieniniais plūgais pasišovę sielos plynę arti.
Supuosi krėsle ir petražolių kartėlį ryju –
Kalbėti negaliu, o tiek daug norisi ištarti.
Tave sutikęs mano amplua atsikvošėtų,
Bet išmagnetinti šiaurinis ir pietinis poliai.
Ir zvimbia paširdžiai greta švininių rikošetų –
Krūtinę tebesvilina liepsnojantys karoliai.