tiems, kas moka priimti

Išdužusiais stiklais
nubyrėjus
atslenka
naktis

-
sako neša laimę

sako nereikia bijoti

randuos ir kraujo lašeliuose
sako
ieškok
donorystės

ieškok
kam aukoti

ir ką.

Lauko vidury
šuliniuose
gėlių vazonų dugnuose
(ypač mimozų) -
kur niekas nemato

gyvena gyvybė
-
sako
reikia tikėti,
net tada,
kai žaibai
ir žeberklai
muša daužo ir skaldo

net tada.

Ežero dugne
miegančios kriauklės
ir perlai-
ne kiekvienam
-
nors arti,
bet pasiekia ir paima
tik tada, kai gali būti tikras,
kad žinosi kaip elgtis,
kai niekas neabejoja,
kad mokėsi priimti.