nesibaigianti tavo istorija

mano lūpose tavo istorija
susikūrė tarsi iš nieko
virpant lazdynams ieškojau šaltinių
nes tik devintą gyvastį prarasti lieka

ir ji nelaukė blėso

slėpiausi nuo blogos dalios pabėgdama į miegą
valandų valandas kūriau skaidrų audinį
iš lūpų raukšlelių autentikos
iš kaštonų žvakių lašėjimo
užsidegant miesto stogams
kūriau audinį
kad galėčiau stebėti nematoma
pikta akis kad vyzdy neįkalintų
ir pačiai neprireiktų vaško žvakių

mano lūpose tavo istorija
prasidėjo
nuo iškilusių aikštėn sensacijų
nuo paviešintų ančių girgsėjmo
nuo užkimusio diktoriaus balso
pagarbaus žurnalistų tylėjimo

nenusibraukia tavo istorija drėgnomis servetėlėmis
nebe juokas
tu turi autonomiją
aš kalėjime
ir gatvėj tave vis dažniau fotografuoja

jau dabar tu žinai kitos lūpos tęs tavo istoriją