rašyk.lt: Kūriniai / paracetamolis / Mes per retai pažiūrime į dangų

Mes per retai pažiūrime į dangų
Nes mūsų akys jau apsunkusios ir piktos
Mes norime pavyti savo laiką baisiai brangų
Bet jis ne čia, ir jo surasti nepavyksta...

Mes per retai pažiūrime į dangų
Nes vėl šešėliuos naujas kelias tiesias
Mes einam juo, nors nekenčiam savęs už ryžtą vangų
Mes dulkėse paskęstame pamiršę Paukščių taką šviesų...

Mes per retai pažiūrime į dangų
Nes bijome suprasti seną karčią tiesą:
Mes radome-mes ir paliksime atvertus saulės langus
Kodėl sunku ištirpus pasinerti vėl į šviesą?...

P.S. Ačiū jums, Maironi ir Mačerni!

Blogas komentaras Rodyti?

2003-05-29 13:48

fuckless_end

kodėl reikia mums būtinai pažvelgti į dangų,kad pajustume ramybę...nes esame tokie silpni sutvėrimai----gimėme tamsiais ir bailiais padarais,tokia ir likau-nenoriu žiūrėt i tą tavo dangų-per šviesu mano juodai sielai.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2003-05-28 16:56

sekunde

kebliota tavo pabaiga ir... o, vat, tu daznai ziuri i dangu?

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2003-05-23 08:43

Aš tik vaikas

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2003-05-23 00:18

Bathos

Per retai - tai per retai.
O lietuviski rasmenys dar niekam nepakenke - nei autoriui, nei - juo labiau - skaitytojui.

PS. "Macernis" su "Nerim" vienam karste griausmingai apsiverstu.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas