Pravėrus langą tu giliai įkvėpk,
Gamtos kedento oro gūsio,
Ir savo nerimą paslėpk,
Nuo blėstančios žaros ir savo skausmo.
Įkvėpk šios pasakos gamtos,
Sukurto iš gėlių, iš pievų paslapties,
Įkvėpk šios pasakos trumpos,
Užmerkusi akis, rankas ištiesk,
Ir savo žvaigždę tu paliesk,
Sugerki akimis jos sidabrinę šviesą
Ir visą naktį man ja šviesk,
Palikusi širdy tik tiesą ...