/-/

dievas ne visada ir ne visur
ne dabar ir ne toj Marmuro plokštėj
kurios jau šimtas metų niekas neapkabino
šalto lietaus lašai kurios aštrių akmeninių kampų nenuglostė

dievas ne visada ir ne tau
net ir tada kai atsargiai ir suklusus žengi žingsnį
kiauro dangaus begalybėj ir ant sumedėjusios juodos žemės
net ir tada dažniausiai tau jis akimirkoj dingsta

ir su kiekviena nepaliesta savo bebaime minute
šventumą saujoj suspaudus bandant
gal atrasiu ir aš tarp daugybės mirštančių
kaip vėjas pakyla drąsiai ir lyja o tu lakstai pašėlęs tarp antkapių