ant žemės
tvarkingai
dėliojamos plunksnos
nes upė per srauni
ant suoleliu nutūpę
balandžiai balandžiai
nes turbūt nebetelpa
į dangų
kaip ta siela nebetelpa
į kūną
o ypač vakarais
ypač kai temsta
kai šešėliai nebetelpa
ant grindinio
ir viskas nutyla
laukti ryto
iš naujo
nes kraujo upė srauni
ir ant žemės tvarkingai
dėliojamos plunksnos