alyvų bokšte šešėlių vaikeliai
mažom pėdelėm matuoja
vakaro artėjimą
skimbčioja varpeliai pievoje
kur tavo pėdsakais
seku rudenį
nemūsų
buvusį
dangaus avinėliai
sutūpę kaštonų viršūnėse
patalą nakčiai ruošia
mekena perkūno oželis
kai sugrįžtu į nemigą
tyla apsigobusi