Medaus pasaka

Laižo medų meškinai,
Varva per smakrus saldžiai.
Klausia rudžiai pas meškienę
Kaip gi rados vakarienė?

Skrido bitė per laukus
Kol nuilsino sparnus.
Žiūri – liepa ant kalvos
Net panirusi žieduos.

Oras srūva medumi,
Jo pilni žiedai gelsvi.
Bitė sukviečia draugus,
Švelniai lanko žiedelius.

Širšė irgi prie medaus,
Pagalvojo – paragaus.
Bet klampus saldus medus,
Teko jai palikt batus...