tapatybės

rasotas delnas sunkiai kyla
vijokliais kvepia tavo akys
turbūt per ilgas buvo rytas
ir maldos buvo gal per ilgos

pabustum rodos išsinertum
paskendęs savo sultyse dvigalvis kūnas
išduotumei save dar daug daug kartų
visom akim iškarto atsimerktum

svirplys ropoja klubo vingiais
palieka žalią pėdsaką jau laikas
dar tūkstančiais saulėtekių pakibus
išlipti viens kitam iš kito 
gal jau laikas