Nusidėjau,dangiškas tėve

Suvešėjus dilgėlėms
Tu pakeldavai rankas
Ir tavo,
Suklypusių įvardžių,
Palaužtas nemirtingumas,
Pavergęs ir nusekęs,
Pasiduodavo ašakotose akyse.
Net tylėdamas
Tardavaisi sergąs
Aspergerio sindromu,
Nors tu aklas,
O aš piešdavau
Humanizmu plynėse.
Ir jų namai-
Žymantų gatvės
Abstraktumais skersgatvy
Degė,
Kai, juokdamasis
Iš kaukėmis kaulėtų pirštų,
Netikėjai Darvino
Teorijų įrodymais,
Įplyšusiais iš
Purvinų mano lūpų,
Tik kartodavai, jog
Esi nekrofilas Dievas,
Ryjantis kitus
Ir springstąs savimi.