kelkis

glostau apsnūdysį rytą
(kelkis drauguži laikas į darbą)

kas
suvers išbarstytus perliukus ant siūlo
užpūs jonvabalių uždegtas žvakes
iš šilto patalo išvis suirzusią saulę
(mat ji tikra miegalė)
ir prisuks paukštelius giesmei
tik tu

nebūk tinginys
paskubėk
šokt iš lovos

juk dienai paskyrei pasimatymą
lygiai dvyliktą valandą
ant balto debesėlio
kutenančio dangui šoną

kelkis pagaliau
turi pasitaškyt upely
susišukuoti vėju
pasikvepinti liepų medumi
ir spėt pas dieną

tad paskubėk drauguži
kelkis