hm

PAUKŠČIAI

Juoda smuiko muzika
Aprauda mirusį laiką
Paukščius, namų nepasiekusius
Prie marių kranto
Juos krabai suėdė

Paukščių takas ne paukščiams
Jis beorėj erdvėj pakibęs
mirusios žvaigždės ir kosminės dulkės
Kosmoso šiukšlės, erdvėlaiviai,
Ūkas jį nutiesė

Paukščių pienas užkonservuotas
Vienodose saldainių dėžutėse
Hipermarketuose ir kaimų parduotuvėse
O paukščiai miršta mazute
Nuklimpsta juodon mirtin

KATINAS, KURIS JUOKĖSI

Katinas juokėsi,
žiūrėdamas į žmogų,
kuris bandė kilti aukštyn
ne juokais.

Katinas juokėsi,
žiūrėdamas į žmogų,
kuris bandė suprasti Dievą
ilgai ilgai.

Katinas juokėsi,
stebėdamas žmogų,
kuris ieškojo tobulybės ir tiesos
visai rimtai.

Katinas galėjo juoktis,
Nes katinai ne žmonės.
Ko gero, jie nesijuokia.
Beveik.