Banguoja Kauno mariom tavo vardas,
Kutendamas smėlėtą krantą skiemenim,
Šiūruoja žalias miško bakenbardas,
Klausydamas kaip daliniesi su manim
Trapiais mėlynių skonio pyragėliais,
Saldžiais it prijaukintų bučinių vėsa,
Girdėdamas kaip krykščia pievų gėlės
Ir supasi ilga saulėlydžio kasa.
Margi pačios karališkosios veislės
Į tavo plaukus nutupia drugiai,
Ir aikčioja iš nuostabos Pažaislis,
Ir krūpčioja jo keteros smagiai.