* * *

Be plyšelio stebėjimams
dienų sustatytų eilutėmis,
tik tikėjimu vis atsidūstančiu
gyvenimu, ryto likučiais.
Nė vėjelio siūbavimams
atsišaukt netikėta delčia.
Svyrant miegui, blakstienoms
                                kryžiuojantis,
laukiu vis, o laiko nėra.
Nei krislelių svyravimams
akyse - tai, kas būta seniausiai
                                        netikra.
Tik tikėjimas dūsta pavėsyje,
O man vasaroti patinka.