Šiemet paskutinis svyravimas, bet ne Tau

Keliais palydime ieškančius.
Klajojantiem pamojau
Šiąnakt galėsiu ramiai užmigti.
Nepapasakotos istorijos sapnuosis pradžia.
Nenueita.
Palikta.
Sustabdyta.
Atsisukta per vėlai,
Kur pirštai nebesusipina.
Ligoninėje rankose nebedreba paskutinis romo lašas mikstūros indelyje.
Nes guli vienas.
Nepalydi
Ošiantys beržai,
Nelaukia.
Kažkam kitam
Linguoja gelsvos sergančios šakos.
Šiemet paskutinis svyravimas,
Bet ne Tau.
Ir Tu vienas svyruoji namo.
Sugadintas,
Bet nepaliestas.
Pamylėtas,
Bet nemylimas.
Idiotiškas pultelis ant tavo stalo.
Sienos kreivos,
O turėjo būti apvalios.
Ramybei.
Gal todėl tau taip neramu?
Kirba
Voras ant sienos, mezga tinklą,
Tinklas trūksta Tavo pasąmonėje.
apsimeti, kad nematai.
Mezgi toliau.
O skylė vis didėja didėja...
Virpančiais pirštais bandai surišti.
Nesiriša.
Lopai.
Lopas po lopo.
įsivaizduoji, kad kažkas laukia.
Sumirga centas krištolinėje vazoje.
Ne,
Vėl vermuto buvo per daug.
Kažkas įsimaišė. Jame,
Tavyje.
Miegi,
Bet sapnų gaudyklė sugaudo visą Tavo nakties aistrą,
Odę, išpažintį, kurią ruošei visą dieną.
Kaip visada.
Atsibundi.
Tam, kad kitą naktį ir vėl.
Gal.
Būti.
Ir vėl. Vėl užmigti tam, kad nebenorėtum pabusti.