Tingios dienos

Ateina dienos, kai nesvietiškai tingėti noris.
Savimeilė pasamdo pareigą ir vangiai drybso.
Pasyvų kūną prislegia nepakeliamas svoris –
Devynios tonos malonaus ir palaimingo gipso.

Iš pasalų užpuola žiovuliu pirmi simptomai,
Akiračiais nerūpestingai sulėtėję bėga
Vargų prirašinėti penkiaknygiai tomai,
Kuomet išganymas balsu diagnozuoja miegą.

Ir mintys eksportuojamos be muitų į kurortus,
Kur mąstymas atpalaiduotas pasiekia nirvaną,
Kur išlošis priklauso tau net neišleidus kortos,
Ir viskas klostosi savaip be išankstinio plano.

Kai darbščios bitės rinkt nektaro išlekia pro laką,
Iš sapno avilio išsirenki saldžiausius korius.
Žaismingi postūmiai sūpuoja užgaidų hamaką –
Ateina dienos, kai nesvietiškai tingėti noris.