paskutinį kartą
atsikvėpus rugpjūčiui
aš nebijau numirt
tačiau
saulės adatų subadytą veidą
išdžiūvusiom akim išpuoštą
keliu aukštyn
ir ant krūtinės surišus
vagotas rankas
sukepusiom lūpom
maldą šnabždu
-----------------
palikit
nors krentančiam lape mane
beprotiškai bijau
nebūti


Atalyja
















