dvelksmas-vėjas

anksti besikeldama lovoje palieku dalį savęs savo kvapo
skonio ramybės ir tylos deja sugrįžusi neberandu net
plauko vienišai palikusio mano kūną taip viskas praeina
pro šalį kartais užkabindami kartais tik sukeldami dvelksmą
sunkiausia iškęsti vėją

bijau to vėjo todėl prisirengiu tris sluoksnius drabužių ir
pasiimu kaspiną vakarais bėgiodama tyliai alsuoju
kad neišgirstų žolės sraigės skruzdžių galvos ar pamestos
plaukų gumytės mano pastangų sukeliant vėją - tik sukeldama
savąjį išvengiu kito

nemėgstu miegoti kai skamba žadintuvas kažkaip tada nejauku
viduj tampa o sukilus nerimui siela valgo nes bijo sunku
rašyti kai nėra minčių nes tada kažkaip per tyliai visa skamba
net stalo įrankiai naktys prabėga greičiau nei dienos o aš vis stengiuosi išmokti būti nuoga

nes kartais prisireikia šitos būsenos kai nori palikti svorio
sukeliant vėją i know i don't know you but i want you nuolat
skamba žodžiai ne kokio italo tarti tiesiog va taip smegenų tūryje
susiformavę niekieno nekliudomi vis grojantys ta
pačia natų struktūra

ir tas žalias kaspinas man bėgiojant nuolat sukeliantis vėją
apsaugo (kartais) nuo tavo vėjo jei ne prisimenu kad kalėjimuose uždarančios savo mylimuosius atrodo tokios žavios
bet iki tam tikros ribos nes dvelksmas retai
kada būna skonis burnoje