Saulė spindulių stygas užsimerkusi virpina,
Lietūs į būrius kaupiasi eis gint dangaus nuo pavojų.
Tada kai vos laikeis ant pavargusių kojų
Mes pagalves galvom pamaitinę miegojom.
O dabar samanos lipa stogais
Palėpių langai praeiviui mojuoja.
Gyvatvorės krūmai mažytėm rankytėm
Švelniai bando paliest tavo kojas.
Laikas vyniojasi juostom tarp vyšnių
Šakas puošdamas žydrais kaspinais.
Iš už kampo išlindęs sutysęs šešėlis
Nekvėpuodamas bando mirusiu apsimest.
Šnabžda sienų tarpai, mėsingom lūpom
Viliodami vėją artyn.
Atsistosim, net jei ir suklupom
Pailsinsim kojas ir eisim pirmyn.