* * *

Homus homini lupus


Mūsų teatre pasibaigė stovimos vietos
Ir šita akimirka tėra pasaulio karalienė
Pagimdžiusi žvaigždynus tavo kūno
Dėmes žemėlapius ir tūkstančius kitų trapių
Nebylių ir bekvapių pasaulio dalykų
Žaidimas
Į molio indus supylusi šviesą ir tamsą
Išmokiusi ja dalintis ir kvėpuoti
Kvėpavimais augti į savo materijos žemę
Ir klauptis prieš savo menkesnę už menką
Didybę


Šiandien mano užmarštys ir atradimai miega
Ežere sergančiame astma žuvys ir norai
Tinklai ir viskas kas balta ir juoda
Neprijaukinti sodai pilni beformių figūrų
Atrodo sustingsta akis į kurią nebeįskrenda paukštis
Juk galėtų tūkstančius metų nuodyti vyną ir kraują
Kad pamirštum savo mirtis gyvybes ir viską
Kas iš nieko sutverta
Į nežinę tavo į amžiną tavo į
Dulkių žaidimą pavirstą