Ten, kur pelkę gaubia rūkas,
Sėdi pasakų nykštukas,
Turi mažą kepuraitę
Ir galvoja pasakaitę.
Apie kiškį, apie lapę,
Apie piškį, apie snapę.
Apie brolį ir sesutę,
Geraširdę Elenutę.
Apie raganą pikčiurną,
Tą, kuri kasdieną niurna.
Apie vilką ir mergaitę –
Mažą Raudonkepuraitę…
***
Bet pavargo jau nykštukas -
Išsisklaidė tirštas rūkas.
Pasakaičių jau gana,
Joms atėjo pabaiga.
1993