Erškėtrožė

Draugai mano,
jūsų rankos ir veidai
apaugo lapais,
o širdys - spygliais,
Įvyks stebuklas,
jei erškėtrožių žiedais
pražys jūsų akys ---
Mano tylų balsą
užgožė jūsų šakų ošimas,
mano vienatvės pily
sutrupėjo ateities veidrodžiai.
Darbštūs vorai
kataloginiais raštais
apmezgė langus,
ant dulkėto stalo
sudžiūvo išsipylęs vynas -
mažytė vienatvės paguoda.
Kambarių prieblandoj
rūpestingai paruoštas guolis
beužmiegančiai gražuolei.
Svaigiai šnabžda
gerai pažįstamas balsas:
Užmik, užmik amžinai...
Tačiau dar plaka
seno laikrodžio širdis,
dejuodamos, girgždėdamos
dar juda rodyklės ---
Todėl verdu stiprią kavą,
Gal į duris pasibels
tikras draugas.