XX

išgėręs liūdesio kaitros migdomuosius
stebiu saulės iešmus veriančius vandenį
mano smėlio laikrodžio smiltys ant dugno
smiltys mano
išbadytomis vertikalėmis nubėga ėdrios mintys
tavo skystu paviršiumi nepasitikiu
paviršiumi nepasitikiu
miglos glamonėjamiems toliams nepasiduodu
o dangau, mano skęstančio saulėta rytą skundą išklausyk
saulėtą rytą
raibaluojančią odą mirkydamas
nardau krakmolinių rankų ilgesyje
klausausi blyškaus vėjo ėsdinančio mano tylą
vėjo tylą
tirštais riksmais ištepiau pakrantes
iki pamėlynavimo trankydamasis į
surūgusiomis ašaromis nugirdytus vietos sargų kamienus
stok pasakiau
ten kažkur miega tavo vaikas
baltas