Iman. Tikėjimas

Krabais alachų kojos nuraudonijusios
Stiprus mono
Ir piano dievui pravirkstant,
Aš katalikė iš po sakyklų
Nosinės ašaroms šluostyti nenunešiu.

Vaikai, dievai puzlę pasaulio dėlioja,
Tas su ūsais pasiėmė palmes
Ir juodąją laimą
Plaukams tamsint.

A to/mo nai niekad į saulė nenukeliavo,
Paryčiais sodindavo pupas,
O jos vysdavo prasidėjus ramadanui
Už šimto mylių.

Koranus pardavinėja spetynios snieguolės
Save su kiekvienu atiduoda.
Mamai šilko šydus nupirks penkioliti sūnūs
Pavydės visoms kaimynės.

Aukso raidės ant valo veriamos,
Mahometo angelai išrinktųjų vardus maišo,
Į oazę kasdien ateina po akmenį,
Dangus jaučia skilimą dvasios.

Mirabetus sielos ištapė,
Laiptai išsukti dramblio ilčių.
Viršuje nesėdi mėlynbarzdis,
Po lova princesė pravirko,
Bet čia ant raudonojo stalo
Tik žvaigždėmis ir pusmėnuliais lošiama.

Keturios maldos,
Šventų mėnesių vaišės-
Prašo dievulis krabus atkabinti.
Jo broliai pjausto žemes pagal akį rainelės-
Mirksniai taip skaudžiai praryja.