Laimės pilnoji

Pabunda kasryt su rūpestėliu:
Kaipgi jūs, mano ilgesėliai?
Perkilnoja kiekvieną, skaičiuoja-
Vakar vienu buvo mažiau:
Sveikas, avinuk pasiklydėli.

Paskui geria mėtų arbatą.
Žvilgt nejučia per didmiesčio gatvę-
Atšlaitėj vyšnia bežydinti,
Šitiek pavasarių nepražydėjusi.
Ir kur visos gegužės plaukė?

Dabar panaši į stygą,
Įtemptą prieš skambėjimą.
Tūno prislopę mažorai- minorai.
Ką tu pažadintum?

Paskui įsižiūri į veidrodį
(Autorius klysta- į vandenį),
Stebisi: Viešpatie, šitoks
Yra laimės veidas?

Bandys išsaugoti atvaizdą,
Šnabždės kažką eidama per sodą-
Maldą, burtažodį, lemtį?
Autorius bando išgirsti:
Atsigręžki- mylėjau?
Neatsigręžki- kentėjau?
Neatsigręžki, Orfėjau?