Pavasaris uz lango toks liudnas ir nykus.
Isdeginta zole juodom demem ant zemes guli.
Smulkus lietus toks slapias ir slykstus,
O prie takelio as matau tik azuola didziuli.
O gal ne azuolas visai,gal obelis,
O gal but dar koks nors pasenes medis.
Tik alkani balandziai prie jo tuoj pat priskris,
O tolumoj toks pat paniures nezinomas kaimelis.
Zvelgiu i si gamtos beprasmi pabudima,
Ir darosi liudniau vis man.
Gal but ji irgi dar nezino
Kaip bus sunku siame pasauly svetimam
Kovoti,kad pagaliau tave suprastu
Kam reikalinga is tiesu esi.
Bet jei supras,manai tada atleistu,
Kad tu esi svarbesne,nei jie visi?!