Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Oskarą sutikau ankstyvoj paauglystėj, kai dar tikėjau, kad pankai nemirė ir niekada nemirs, periodiškai atnašaudavau Skulpturparky susitvenkusiems dievams spiritizuotu vynu užpildytu skrandžiu. Tuomet buvau ląstelė silpna motyvacine membrana ir ją, visiškai sutraiškydamas branduolį, nesunkiai pralaužė neprilygstamas Oskaro sugebėjimas vienu metu įkūnyti abu mano išgarbintus antžmogius Cobainą ir Cojų: suplėšyti džinsai, rankos, lengvai braukiančios plaukus ir gitaros stygas, primerktos akys ir apsinešęs balsas, dėl kurio iš proto ėjo visos tuomet aplink šį vietinį Zaratustrą besisukiojusios nepilnametės fėjos. Taigi nebuvau vienintelė, bet išskirtinai aptempdavau savo dar vaikiškas šlaunis žydrais džinsais ir išryškindavau žalias akis juodu pieštuku, todėl su Oskaru patyriau visus shopping ir fucking malonumus ir buvau tarp tų laimingai išrinktųjų, kurios vis pasikeisdamos vietomis turėdavo Oskaro Dabartinės arba Oskaro Ex statusą. Atsidėkodama aš visuomet buvau jam iki apsivėmimo atvira, jis gi savo ruožtu – egzotiškai dėmėsingas ir originaliai švelnus ir užsitęsusioj beatodairiško gėrimo ir viešo ištvirkavimo monotonijoj aš šalia šios, mano manymu, išskirtinės asmenybės, buvau absoliučiai laiminga ir visiems, net ir savo tolydžio plinkantiems tėvams nuolat kartodavau Oskaro frazę, jog svarbiausia neišklysti iš klystkelio.

Oskarą sutikau ŠMC kavinėj, kur atėjau nugerti abstraktaus meno kvadratų, apskritimų ir linijų beprasmybės. Jis buvo iš tų vyrų, kurie krenta į akį iš pirmo žvilgsnio ir sukelia iki papilvės nuslenkančią fiktyvią nuojautą, kad va, štai, vyras, kuris gali pakeisti tavo gyvenimą arba bent jau ateinančią vienišą naktį. Viskas kaip visada prasidėjo nuo pobrangio vyno, pernelyg intelektualizuoto pokalbio, mano ilgų blakstienų ir naiviai goslaus žvilgsnio – jis buvo ne iš tų,  kurie pasikabina vien ant begėdiškos dekolte, bet per pirmąsias penkiolika įkaitusių nuo jaudulio bendravimo minučių supratau, kad ir ne iš tų, kurie sugeba meistriškai atsisakyti hyperfatališkų margaritų tik todėl, kad iš principo prieštarauja instinktų valdomoms egzistencijos formoms. Jis buvo menininkas, ne iki nago juodymo, nes mėgo turėti nuolatinę gyvenamą vietą ir pajamų šaltinį, bet vis dėlto menininkas, nuolat atrandantis sau studentiškų apsinuoginančių mūzų užupio arba žvėryno paslėpsniuose. Jis buvo tas Oskaras, kuris padėjo man įprasminti savo krūtis nespalvotose meninėse nuotraukose ir atsikratyti fobijos mylėtis kitomis nei maldininko pozomis. Aš sėkmingai parazitavau jo asketiškame bute, kol vieną dieną jam nepasirodė, kad dviese mes niekada nepasieksim tos vienatvės, kuri stimuliuoja jo kūrybinę potenciją, todėl man teko susikrauti savo kuklią mantą ir pulti į privalomą dviejų savaičių poskyrybinę depresiją, kiekvienam pasiryžusiam mane iš jos išvaduoti kartojant Oskaro frazę, kad tyla geriau negu byla.

Oskarą sutikau po premjeros, ant teatro laiptų ir užkalbinau jį primityviu senmergišku būdu - paprašiau pridegti cigaretę. Tuomet man atrodė, kad visą gyvenimą atsiminsiu tą žybtelėjimą ir jo tamsias akis, žvelgiančias į mane iš padilbų. Mane jau gerą pusmetį kamavo vidutinio jaunesniojo amžiaus krizė ir tiesiog isteriškas romantikos poreikis, kuris versdavo mane blaškytis po nuolat besipagiriojančias, bet vis dar inteligentiškas aplinkas, ieškant melancholiško riterio, kuris sutiktų ryte su kavos puodeliu man į lovą atnešti kamelijų ir šaltais žiemos vakarais klausytis bitlų baladžių šildant vyną. Tokie nesimėtė, pravdėjantis Vilnius propagavo sarkazmą, ironiją ir one-night stand‘us, o many skleidėsi motinystės instinktas, neleisdamas ramiai praeiti pro kūdikių drabužėlių stendus prekybos centruose. Vienintelis, kuris būtų mielai užmovęs man žiedą ir išleidęs motinystės atostogų, buvo plinkantis ir tunkantis bendradarbis, todėl Oskaras tapo persekiojamu taikiniu, o paskui ir tikslu, kurį pasiekus bereiktų rūpintis tik tuo, kad neišbėgtų pienas virtuvėje ir neapdulkėtų televizoriaus ekranas. Vaidinant auką man pavyko sužadinti jam tuos instinktus, kurie buvo būtini, kad jis pagaliau atliktų piršlybų ritualą, o po metų aš jau supau mūsų partnerytės iki pareikalavimo vaisių, sūnų, kurį savo dievinamo Šekspyro garbei pavadinau Viljamu. Kartą draugė, su kuria aptarinėdavau Viljamo žindymo ypatumus, paklausė, ar yra tokia frazė, kurią mėgsta kartoti Oskaras ir aš sutrikau staiga suvokusi, kad jis su manim beveik nekalba.

P. S. Mūsų skyrybų byla atsidūrė teisme po penkerių metų, kai many pragydo Sirena ir aš sutikau Oskarą...
2006-06-14 00:43
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-06-26 17:40
Darius 30
Nepriekaištingas kūrinys. Gal tik kiek per greitai užbaigtas.
5.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-06-25 21:23
Mandaryna
super . na tikrai mabn patiko
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-06-18 18:38
Žolė
Smagiai susiskaitė. Nei per lengvai, nei per sunkiai. Pats tas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-06-16 22:07
špilka
hm. man patiko šnekėjimo savitumas, bet nepatiko, kad ilgą sakinį keičia dar ilgesnis. kai pinasi ilgas su trumpu tekstas ima banguoti, tada ir skaitytojas nestringa. aš truputį pastriginėjau. dar pritariu, kad posakiai tikrai verti išlikti. ir ir. tuomet yra tarmybė. čia šiaip. sėkmės.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-06-16 20:36
plast_
nugi geras. ir taip lengvai skaitėsi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-06-15 19:51
ir kiti
šmc nuolatos geros pradžios. geros pabaigos.

su navarotais. už *** geriau neša.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-06-14 23:02
Haušinka
ui, kaip smagiai suskaiciau:) super
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-06-14 20:41
pieva yra Jeržio
Skamba kaip subjektyvus šių dienų metraštininkės pamąstymas: apie Vilnių, vyrus ir kitas realijas. Ironija smagi. Posakiai verti išlikimo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-06-14 20:33
shoku
todel. kad jis oskaras :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-06-14 20:24
kondensofkė
labai labai patiko ir išties
tikrai neblogas kūrinys.
užkabliuojantis toks ir
mano galva, jis turi tikėtis didesnio įvertinimo.
(kodėl koršunovas? o man vaildas)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-06-14 19:36
dritto
Labai patiko. Viskuo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-06-14 16:45
Jolita Briliantou
be trukdžių be pauzių, gerai rutuliojasi
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-06-14 12:45
Jaka
Man betrūko tik pabaigos.
Buvo įdomu :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-06-14 10:44
BloodyTears
Toks...hmz, net nežinau kaip apibūdint, bet patiko. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-06-14 10:43
Si bilė Sibire
Kalbėjimas pritrenkiantis. Bet čia eseistinis intarpas prozoj.
Gerai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-06-14 10:06
Rudalevičius Vitoldas Ričardo
parduok to womens weekly yra toks australijos moterų žurnalas, tarybinės moters analogas. gerai uždirbsi. ']
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą