Paknopstom, tekina į atodūsį,
Į penkioliktą ilgesio traukinį,
Kur nutilo, nurimo vienodos
Nelaimingos žydėjimų riaušės,
Kur stogai lietumis neriaumoja,
Tik gašliai, kaip pigi kurtizanė
Suplevena skveruos užuovėja,
Suplasnoja ir nebyle dedasi.
Akyse išvešės beprotybė
Septynmyliais kalbėjimų batais
Aš kvėpuosiu žuviškai tyliai
Iš burnos virs atokvėpio ratai,
O tu lėksi apakęs, apkvaitęs
Paknopstom, basomis į atodūsį
Paskutinis šio vakaro raitelis,
Paskutinis ir greit nusibodęs,
To bijau grynai iš smalsumo,
Kaip iš gryno smalsumo kvėpuoju.
Mano broli, broli iš veidrodžio,
O apaštale mano vienatvės,
Krinta šitas žydėjimas sunkiai,
Tarsi švinas pilkas ir dvokiantis,
Mano broli, kaip baisiai apiplėšei
Pasisavinęs savo buvimą.