Jau laikas miegot

Sulinkus liepa girgždina savo skausmą
Nejausdama lietaus drėgnai masažuojančių rankų.
Uždaryk langines, jos aidu jau girgžda
Nesuprasdamos gali skausmu užsikrėst.
Braškių krūmelis raudonskruosčiais vaikais apsikrovęs
Nuo svorio sunkiai alsuoja.
Vyšnia jo gaili – lopšinę dainuoja
Žiedų kokonuose miega gležnučiai drugiai.
Nuobodžiaujantis vėjas nagu krapšto pamato tinką
Rožės, pavogę žvejo tinklą,
Nei nuogos nei apsirengę bando tango sušokt.
Vakaras ant smilgų upės vėsą suvėręs
Nesupranta, kas dar nerimsta? Juk laikas miegot.