[.]

manęs NĖRA
(kaip ir mirtis purvinomis panagėmis)
NEEGZISTUOJU

tik gimstu
kasdieną
ir braunuos į kiekvieną
blankų
stiklinį
rytojų

kur smilksta žarijos
ir vienas po kito
veliasi
dūmas
po
dūmo

raudonas vynas stiklinėje
virpa
jazz'o
uždelstu
ritmu

kur Van Gogo
saulėgrąžos
psichūškės
pievelėj
išrautos

kur skrendantys
virš gegutės lizdo
nuo mažumės
akli

mėnesienas
palikę
tuščiomis
balomis
nėščių
moterų
veiduos
nubunda

.