Kartą, vieną iš daugelio

gulėt kamuolėliu
ant vasaros starto linijos
minčių sutryptos
įkvėpti oro
ir sielą dirbtinai išpūst
tam kad pakilti
bent vienu šypsniu viršun

tada tą pačią sielą
    netyčiukais
      nejučiom
          nebyliai
pradurti
į stropiai išgaląstų
birželio žvaigždžių viršūnes

ir vėl
subliūkšti
gulėt kamuolėliu