Lotyniška sentencija

Ko neišgydo vaistai, išgydo geležis,
          ko neišgydo geležis, išgydo ugnis.

Ankstų rytą
saulei dar netekėjus
braukiau rasą
nuo liauno žolyno
Žalia aimana
sugėlė širdį

Pilnaties naktį
girios tankmėje
ūkia vieniša pelėda
kvatoja paklydusieji
Glaudžiu prie krūtinės
Raganžolės šaknį

Vai varge varge
Burtažolių gėrimas
nepadėjo
Vis dar sapnuoju
juodus sparnus
ties savo veidu

Ko neišgydo vaistai...

Spaudžiu rankoj
Šaltą geležtę
Didelėj rimty klaupiuosiu
prieš tave
Perveria šaltis po krūtine ---
Bet tai tavo ranka

Ko neišgydo geležis...

Keliais apeisiu
girios kryžiaus kelius
sausiausias šakeles surinksiu
Bus kaitri našta
Garbinsiu Gabiją
Padėk
meldžiu

Ten rado
mūsų abiejų pelenus
Ugnis neišgydė