jaučiu vėją regiu sodą
bet tavęs nesurandu
tarp voratinklių rasotų
ieškau tūkstančio žiedų
tyliai dengia rožės žiedą
pragaištinga sutema
man gyventi nebemiela
be viešnagės pas tave
švelniai glosto greit prašvinta
viską gydo šiluma
paukščiams kylant
paukščiams krintant
takiai tekant vandenims
gaivai liekant
jausmams dingstant
kalba lengvas ilgesys.
2006 - 06 - 08
KAUNAS