Naujieji neandartaliečiai

Manoma, kad ši gentis atsirado XX amžiaus pabaigoje, nors jos šaknų jau randame ir anksčiau. Tačiau, galima sakyti, kad XX amžiaus pabaiga - XXI pradžia - šios genties suklestėjimo laikotarpis. Taigi kokie genties atstovo fiziniai požymiai: vyriškos lyties - daug raumenų, nedidelė galva, pastebimai nykstantys smegenys, bet labai gerai išvystyti žandikauliai. Ant galvos plaukų nedaug arba jie išvis nuskusti. Vyrai dažnai linkę puoštis masyviomis aukso grandinėmis. Moteriškos lyties atstovo figūros sudėtis gali būti labai įvairi, plaukai dažniausiai dažyti, daug kosmetikos ir įvairių dirbtinių priedų ( jų tarpe - silikonas). Genties kalba: žodynas labai negausus, maždaug kaip pas vieną Ilfo ir Petrovo heroję. Pagrindiniai žodžiai: fak, eik nxj, p...diec, blin, kurie dažnai išreiškia įvairias emocijas. Labai dažnai kalboje vartojami dviejų gyvūnų pavadinimai: gaidys ir ožys. Galbūt tai yra genties totemai. Menas: kūriniuose vyrauja įvairūs falo pavaizdavimai, meno kūrinių daugiausia randama tualetuose ir kt. viešose vietose ant sienų. Kadangi yra rasta daug neandartaliečių piešinių ant olų sienų, todėl, remiantis įvairiais moksliniais faktais, galima teigti, kad ši gentis priklauso per stebuklą išlikusiai neandartaliečių atšakai. Senovės protėvius bei dabartinius gentainius sieja ne tik fiziniai požymiai, bet ir nuožmus elgesys, bei falinės ir analinės kultūros vyravimas, kur pagrindinis dėmesys yra kreipiamas į dauginimąsi. Ši gentis turėtų labai visliai daugintis, bet didelis alaus vartojimas sukelia impotenciją, todėl yra hipotezė, kad ateityje ši gentis turėtų išnykti. Turime silpną viltį, kad taip ir įvyks, blin.