Į Dievo langą

Skanūs neūžaugos
tikrovių linijom
bei juostom paberti pirštai
ant nederančių klosnių
ant svyrančių dobilų.

Baltai pasklinda
vaiskūs
raudonom akim veidai
ir tyliai išplaukia
į rytą tvaiskų
juodi plaukai
iš supintų akimirkų.

Ne šiandien
varpinių stogai
vėl pasidengs maloniai
išginsime stipriai
siaučiančius lapus
pro gilų posūkį
į Dievo langą.