Duš stiklinė minčių sklidina, ji lūpom neliesta,
Prie odos kibs lipni migla,
O jūs akis užmerkite, užkamšykite
Didelius tarpus samanų žiedais, kad pro duris
Nepralįstų tavo liga, kuria susirgę
Laukinės sūpynės prakaitu verkia ir kosi viltimi.
Audros guldoma vyšnia nepajėgia pakilti
Ir pirštu piktai parodyt kas drasko baltų žiedų gijas.
Užmerkite akis, užmerkite.
Uždenkite melagį langą kuriam kregždės meldžias naktimis.
Lyk sapnas garuodamas išnyk, pro sienas prasismelk,
Išeik jau tavo laikas.
O aš dar lauksiu tamsos šnibždančios nesuprantama kalba.
Užmerkite akis, užmerkite.
Uždenkite dangtį auksinio sarkofago, jau laikas.
Užmerkite akis užmerkite, ir melskitės.