“Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę.
O žemė buvo padrika ir dyka, tamsa
gaubė bedugnę ir vėjas iš Dievo dvelkė
viršum vandenų. „
agnus dei (nulenkus galvas)
iš gyvybės trynio ir šonkaulio
sumaigytas tarp pirštų sukramtytas
ir išspjautas į metalinį gardą
guli sau gemale ir tyli
sudebilėjusiu žvilgsniu nebuvęs
įsčiuos galvoji pasikart bet
niekas neužuos ir šunys nekauks
tai kam rankas ir kojas nusipjovei?
guli paslikas traiškanotom akim
ir sukietėjusiom seilių lupenom
palei lūpas
atveskit man avinėlį sakai
bent avinėlį kursai
išlaižytų žaizdas mano --
homo erectus
“<... > pagal savo paveikslą sukūrė jį;
vyrą ir moterį; sukūrė juos. „
iš vieno kiaušinio vienu
sykiu įkvėptas
o dabar merdėk šioj dykumoj
Edeno sodai seniai anglimi
virtę;
Edeno sodai - jų niekada
ir nebuvo, tai kodėl vis dairaisi?
tavo galvos kiaušą žnyplėmis
suspaudė supančiojo tavo rankas
ir kojas ir prie grandžių pririšo
esi tempiamas į kalną
ten tavo motina
ten tavo tėvas
negali dairytis atgal
visi stingimu akmeniniais
luitais pavirsit
karalius negyvas
karalius negyvas
glitūs kirminai slysčioja
palei jo kojas
tokios pranašystės buvo
parašytos juodosiose knygose
gyvulių žviegimui kurtinant ausis
o dabar pradėkime iš naujo
pasisukite šonu ir šypsokitės
mes jus stebime
mes skanuojame jūsų mintis
mes jus skaitome
mes jus ryjame
stemple žemyn ir žemyn
kietai sugniaužti kumščius
ir laukti sprogimo