Iš praeitos vasaros [Jūrmalos gatvėj]

aš tik vienas dangus
aš nesislepiu
aš tyloj purvinus
tavo žingsnius renku
- -

vėjų suneštas ir
paukščių vėl išdraskytas
kvepiantis šilo avietėmis
smarkiai ošiantis jūra
ištampytas smėlio audrų
tarsi netyčia
- -

aš tik vienas dangus
milijonus slepiu
aš minioj purvinus
tavo žingsnius atpažįstu
- -

aš kaip vasarą
prakaituotas epušės lapas
vėl pavėsy smarkiai kvepiu
aš atsimenu
Jūrmalos gatvėj
mes susitikę nebuvom
tarsi netyčia
- -

aš išskrendu.