Neužsiuvo burnos ir akių
Fosforinėm mintim išgaravus
Kai meldeisi dėl jų.
Nes dėl jų
Tu gyvybę atidavei savo
Ir praradus rytojų aklai
Tu šiandieną pasimeldei aušrai
Pasimetus prie kryžiaus šaukei
Tu sakei
Kad be valčių atplauksi
Kad preiš lietų suduši krauju
Plausi nuodėmes savo gilias
Ir pavidalu kelsi nauju
Tik vardu
Nusiprausus žaidas
Tavo kojos į juodžemį smigs
Ir prasmegus ginklų begalybei
Jie dantyraščių žemėj sudygs.
Jie sudygs
Nusilenkę tuštybei.


suicideris







