***
Miškų harmonija norėčiau užsikloti
(geri žmonės, prisimenant juos,
paliks šviesos delnuose).
***
Padėjęs apsvaigti įspūdis
nepaliks iki rudens. Regėsiu
antrąkart užgimusių saulėtekius.
***
Stalo stalčiuose tiek daug guli.
Niekada nesakyk „niekada“.
Suprantu tuos, kurie taip teigia.
***
Sena porcelianinė vaza nežino,
kuri iš visų joje pabuvojusių
gėlių buvo infantiliausia.
***
Vardai mano lūpose
dar vis taip pat skamba.
Gerai tai ar blogai?
***
Kankorėžiai, kaštonai ir sovietiniai rubliai
gulėjo dėžutėj. Pamaniau: ši dėžutė
nepadarytų gėdos jūros dugnui.
***
Kadaise išėjau į rytą šaukiamas gamtos.
Tai visai ne tai, ką jūs galbūt
pagalvojote. Gėriau medžių mintis.
***
Kai triumfuoja juokas,
egzistenciškumas turi
trumpam pasislėpti.
***
Jeigu pavyks, susitiksiu dar
šiam pasauly tą, kurios veido visgi
neieškojau žydinčių obelų šakose, ne.
***
Po nakties būsime viena diena jaunesni.
Užsimerkime ir pasiduokime ramybei.
Netgi aš išpilsiu nemigą iš taurės.
***
Per daug šilumos – tai tarsi
užsidarymas tarp ankštų sienų.
Kartais geriau ledinis gaivalas.
***
Užmojų gūsis ją tiesiog vertė iš koto.
Geismų jūra skandino mane kas minutę.
Gal todėl mūsų laivai ir nepriartėjo.
***
Tik nuoširdžios šypsenos turi
išliekamąją vertę. Gaila, kad
ne visi taip galvoja.
Bet ne, džiaugsmą sunku padirbti
(suvaidinti). Visos šypsenos
vertingos. Tai dabar supratau.
***
Nors tau atrodo, kad gerai, manau,
kad tau nėra gerai, nes aš vis žudomas
neišsipildymais. Kodėl to neišrėkia gamta?
2006-05