Degtuko efektas

Sumanai išsikepti kiaušinienę. Prieini prie dujinės viryklės su degtukų dėžute rankoje. Čirkšt! Degtukas suliepsnoja ir keistai maloniai kvepiantis dūmelis pakyla aukštyn. O gal taip tik atrodo? Gal išties jis lyg siela nusileido iš kažkur aukštai ir padovanojo gyvybę šiam paprastam medžio gabalėliui sieros galvute. O tu turi galimybę pasijusti pačiu Dievu, nes tavo ranka davė pradžią šiam stebuklui.  Juk ir kiekvieno žmogaus gyvenimo užuomazgai reikia tam tikros kibirkštėlės, aistros, atsiradusios poroje individų (ar bent viename iš jų). Kartais ta aistra būna suplanuota, kartais viskas išeina spontaniškai. Taip pat reikia tos nematomos rankos, kuri paimtų tą jų kibirkštėlę ir įdėtų į tokį pat negyvą kūną, kaip ir šis ką tik gimęs degtukas.
    Iš pradžių jo liepsna čirškia, plaikstosi į visas puses. Visai kaip mažas vaikas, ką tik atėjęs į pasaulį. Jam čia viskas įdomu, norisi viską pažinti, bet jei tik kas nors nutinka ne pagal jo norus, tuoj paleidžia kakarynę. Suprantama, jis turi dėl ko būti nepatenkintas. Šis pasaulis negailestingas, gyvybė jame itin trapi, ją reikia labai saugoti. Kartais ji gali būti sunaikinta vienu pūstelėjimu. Vaikas ypač nesaugus dėl to, jog viso to dar nežino. Jam dar teks daug ko išmokti, daug ką pasiekti, daug ką ištverti. O kol kas tegul žaidžia, tegul mokosi.
    O vėliau degtukas šiek tiek aprimsta. Jo liepsna padidėja išoriškai, tačiau vidaus šiluma bręsta lėčiau. Ji vis dar auga, tačiau kartais tereikia visai silpno naujo oro pūstelėjimo ir vėl ims plaikstytis į vieną ar kitą pusę. Kaip ir paaugliai: juos lengva pakreipti į kurią nors sritį, nes jie vis dar ieško, bando pažinti pasaulį. Skirtumas toks, kad vaikai tiesiog žaidžia, o paaugliai dažnai gyvenimą jau priima kaip rimtą dalyką. Jie ruošiasi būti suaugusiais žmonėmis. Manau, tai brandžiausias žmogaus gyvenimo etapas: suaugusieji įsitikinę, jog pažįsta pasaulį, tad pagrindinis tikslas – tvirtai įleisti į jį šaknis. Tai atsispindi ir degtuko liepsnoje: ji gana rami, dega tolygiai. Tik būtent tas tolygumas ir nepatinka. Tikėkimės, kad ne visi degtukai dega vienodai, nes rami būsena neįdomi, ji neskatina ieškojimų. Kitą vertus, ne visi žmonės ir siekia gyventi įdomiai, dažnam iš jų svarbiausia saugumas, ramybė.
    Paseilini pirštus, paimi už jau sudegusio degtuko galo ir toliau stebi tą ramią liepsną. Net nekvėpuoji. Tuoj ji, atkeliavusi nuo taip vadinamos galvutės iki apačios, prieis galą. Nedaugeliui degtukų pasiseka nugyvent tiek, kiek jiems skirta: dažniausiai būna kur numetami ar užpučiami. O šiam pavyko! Matai, kaip ugnis, niekieno neverčiama, pradeda mažėti, trauktis, kol ima ir visai dingsta, palikdama jau niekam nebetinkantį, sudegusį ir net visaip išlinkusį juodulį. Negirdi jokių raudų, neskamba trimitai – nieko didingo, ėmė ir užgeso. Gal tame ir nėra nieko ypatingo, tiesiog ateina tam laikas ir nieko negali pakeisti. Tik sąmonė dažniausiai daug ką sureikšmina. O ranka numeta jau buvusį degtuką šiukšlių dėžėn, nukritęs ant tuščio sulčių pakelio jis lūžta į kelias nelygias dalis.
    Ir jau po degtuko... Bet supranti, kaip trumpai jis teegzistavo. Ir ar turėjo tai kokią prasmę? Taip ir neužkūrė dujinės viryklės. O vis tiek neduoda kažkas ramybės... Gali pragyventi šalia kokio žmogaus visą jo gyvenimą, bet ar sugebėsi jį pažinti. O jei ir pažinsi iki galo, ar norėsi tada su juo gyventi? Dažniausiai bendrauji su žmogum, tikėdamasis, kad tave pralinksmins, padės bėdoje, pavalgydins ar dar kokios naudos duos. Vėliau pamiršti apie tai. Tiesiog ta asmenybė ima tave kažkuo traukti ir pakanka vien paprasto buvimo su ja. Viskas, ko reikia – pasišildyti iš vidaus sklindančia šiluma. Kai užsimanai pažinti tą žmogų, sužinoti, kas dedasi jo galvoje bei širdyje, tai ne visada pasiteisina. Ne visi žmonės linkę kitus įsileisti į savo pasaulį, kuriame kunkuliuoja daug neatsakytų klausimų, patirtų kančių ir dar velniai žino ko. Ten gali ir nudegti. Geriau pamažu artint pirštus degančio degtuko link, o pajutus, jog per karšta, sustot ir pasitenkint tuo, ką jau pasiekei. Tiesiog šildytis.
    Bet vis dar kažkas ne taip, kažkas dvokia. Gal tai degtuko lavonas ima pūti? Ak, juk tai dujos iš tavo viryklės. Taip ir neišsikepei kiaušinienės. Reikia prasivėdinti.