Berlynas

Jie nemokėjo triumfuoti
Ir savo vartus išnuomojo
Atvirlaiškiams-
Linkėjimai iš Berlyno.

Atvykusių karavanai,
Rytais kėdutes išskleidžia
Ir aiškina sūnums motinos
Prekystaliuos nepamiršti
Bitte ir danke.

Vanduo čia žmonėms nepriklauso.
Ančių plunksnos su dumbliais susitapatino
Ir mėtomi atėjūnų trupiniai-
Tik pelėsiai upeliams.

Rytinė spauda kvepia umliautais,
Tramvajai kasnakt iš taškų išvaduojami,
Geltoni bėgioja pro afišas,
Kuriose mergaitės su iltimis vynus reklamuoja.

Mažos juodaodės, nertomis suknėlėmis,
Balkonuose milžiniškuose induose
Skrudina pupeles, iš gimtinės atsivežtas,
O Berlynui tai nuosava jau seniai tapo.

Prieš keletą metų miestas mėnulio atsisakė
Nuo tada žvaigždėmis per naktis dviratinikų šalmai tapo.
Jie savo keliuose jaučias geriau
Negu gondolose italiūkščiai.

Sunkiai naktimis parduotuvės užmiega
Atrodo, prekės - nemigos iškamuotos
Ir paryčiais išvargusios krenta.
Kampe patogiausios juodos basutės.

Pusė, kur rytai savo niūrumu prisrakino,
Iškėlė skulptūrą tanką.
Ir krūpteli, gal viduje tikras
Tik reikia miltų užuolaidą traukti.

Tuos kartus, kai ranka įsikibusi fotografavau katedrą,
Aštuoni dūžiai išmušė pagrindą:
Visos plytelės iškėlė vardus, kieno pėdas šiandien pasiima.
Vitražo langams įdėjau vienintelį gintarą.