Spalvoti puodai

Pamenu su sese žiesdavom puodus,
Žaliomis ąselėmis,
O pasieniuose bardavosi kareiviai,
Apmainytais batais.

Tai buvo skurdus frontas
Ir jo vanduo sunkiai tylėdavo horizontuos,
Todėl kasdien vyrai kauliuką mesdavo,
Kokios spalvos šukės delnus braižys.

Pirmadieniais dažniausia geltona iškrisdavo
Ir šviesią dieną į gultus negrįždavo du.
Magdė atlikusius puodelius dėjo į mūsų slėptuvę-
Vis mažiau darbo.

Viena glazūros pakuotė stovėjo dulkėta,
Tai baltų puodų dar niekad nedaužė vargdieniai,
Tai sausainiai glaistu nuteplioti sesių prijuostėse laukė brolių.
Eilinis užlipdė kauliuką, kariamas rėkė - dėl kitų.

Magdė kasdien rankiodavo mažųjų utėles.
Atrodo, tai buvo veislė, kuri į sielą braunasi
Ir kiaušinėlių pusšimtis lenktyniaudavo,
Kuris pataikys į vilties vietą.

Aš su jais nebendraudavau,
Nes sekmadieniais atvešdavo naująją kuopą
Ir jie nešdavos alaviniuose katiliukuose nuotraukas moterų.
Vienas paryčiais aprėkė vaikystės kareivėlį.

Mes rinkdavom šukes ir užkasdavom po barako laipteliais,
Tikėjom, kad šukės padės peržengti slenksčius.
Mes žiedėm mėlynus, juodus, raudonus puodus.
Kartą mus iškėlė kitur.