žaidimai

Naktis. Šešėliai tysta varvekliais.
Žvelgiu į alkaną veidrodį,
Savęs nebeatpažįstu,
Nejau taip dažnai veidus keičiu?
Mes žaidžiam žaidimus
Kurie turi tęsinius.
Bandėm taisykles rašyt
Bet raidės žudėsi baltam lape.
Ar ne per ilgai užsibuvai,
Mes paveikslas, o jame,
Jau blunka dažai.
Nežiūrėk taip ilgesingai,
Tavo žvilgsnių akupunktūra
Man nemaloni.
Suplasnok blakstienomis- išskrisk.
Kam tos švelnybės,
Meilūs žodžiai be tikslo klaidžiot pasmerkti,
Tingėsiu dėl jų kambarį vėdinti.
Juk pats žinai
Kad meilė- širdžių laidotuvės.
Rytas vėl tirpdo žvaigždes,
Jos dūsaudamos laša sidabru.
Tokį rytą noriu gimti iš naujo,
Iš begęstančių ugnies liepsnų.