mes ne fėjos, sese

pasirinkit atsakymą „taip“ arba „ne“
viskas aišku pradėkime

taip ar ne?

sakyčiau „nežinau“
bet variantuose nėra

ar mažėja medžioklės plotai?

taip
susitraukia iki Niujorko
didžiojo obuolio

tą obuolį mano sese
išvyniosim sluoksnis po sluoksnio
lankstydamos gerves ir paleisdamos į dangų
išrengsim iki pat apatinio
tada gėdinsim
įremsim žvilgsnius
stebėdamos išdavikišką raudonį
sėklų išsivadavimą
lenksim pirštus
nebijok
nepritrūksime jų
neprireiks visų keturiasdešimt

kad tik nelyginis
tik nelyginis

tada bandysime prisėlinti
vilkų kauksmu nakties alsavimu
ir skaičių magija
pažadint mažąją baltam gyvenimui
kas dieną su kitokio klausimo plevenimu

    – mama žiūrėk nebėra sniego kruopų
    kas bus pasakyk mama
    ar nebebus Kalėdų
    ar grįš elniai mama

būdavo taip su ja
smalsumas pylės klausimų versme

liko pusė valandos
jei nespėsit galėsit savo darbus suvalgyti
neimsiu

neduosiu
pagrindo vilčiai
sese neverta burti iš sėklų ir tirščių
neverta nerti dešimtrankovio tinklo
kad galėtų ji stipriau apkabinti mus

juk ne fėjos mes sese
nebespėliokim kas bus
kai pakels ji galvelę nuo pagalvės
nebespėliokim
ko paklaus kai pabus

    – mama ar gerai
    kai viskas vienoje vietoje
    ar gerai supermarketui
    kai žmonės jam per skrandį vaikščioja
    ar krevetei gerai kad jos širdis galvoje
    ar gerai mama

dabar matau
viską paaiškinčiau
tik kad

laikas baigėsi
viso gero jums