Užburiantys 80's

Kodėl? Todėl.
Nes būgnai ir sintezatoriai, nes Rubiko kubikas, nes kaip žmonės gali sau ir kitiems patikti, vilkėdami per didelį švarką su petukais? Kodėl įsivyrauja „išžaginto pudelio“ stiliaus šukuosenos, kaip galima garintus džinsus užsitempti dešimt centimetrų aukščiau bambos ir jaustis pašėlusiam? Tik tokie klausimai man neduoda ramybės jau ilga laiką. Taip - man svetimos būties beprasmingumo problemos. Naktimis pabundu išpilta šalto prakaito, nerimo pilnomis akimis tikrai ne dėl to. Kur bepažvelgčiau – matau besisukančius shining disco ball‘us ir neoninį KODĖL?
Yeah yeah... visi laikmečiai turi savo charizmą ir t. t. bet čia kažkas daugiau nei charizma, tai, kaip sako anglakalbiai, kažkas beyond.
Ir tarsi nieko ypatingo – oficialiai prasidėjus aštuoniasdešimtųjų erai, JAV baltųjų rūmų žaidimą laimėjo R. Reagan‘as, kuris pagal „stilių“ buvo konservatorius. Politika nesidomiu ir jį paminėjau tik šiaip, nes jo „stilius“ taps paradoksalus tame fantastiniame kontekste. Apversta begalybė su tobulumo simboliu (va, va, tai jau pradžia!) ėmė nepaliaujamai gimdyti įvairias netobulas naujoves. Taigi čia ir prasidėjo baisiojo MEDIA monstro invazija į žmonių sąmones ir gyvenimus.
Vadinamoji seksualinė revoliucija jau buvo praūžusi 70 - aisiais, tai kokio velnio buvo kuriamos porno-aerobikos laidelės kuklioms namų šeimininkėms (kur Jane Fonda apsitempusi rožinį body ir violetines tympas, darydama atsilenkimus švelniai alsuoja į kamerą, drebančią operatoriaus rankose) ir Sabrina kas penkias minutes pamesdavo bikini baseine, skanduodama „boys, boys, boys“? Man atrodo kalti įstabūs tobuliausio instrumento – sintezatoriaus, bei plokšti sintetinių būgnų garsai. Visa „muzika“ gana asketiška ir mechaniška - nieko daugiau tik keli kosminiai klavišai, bet po tuo alsuoja kažkokia visatos laisvė ir laukinė romantika. Iškadruotas libido? Nebežinau, tai absoliuti metafizika, bet negaliu nesigilinti.
Taigi atsigręžkime į medias. Madas ima diktuoti kultiniai JAV serialai. „Dinastijos“ dėka išpopuliarėja petukai. Juos galima įsiūti, juos galima prisilipdyti! Jie būna visokiausių dydžių! Moterys su „plytomis“ po švarku jau gali prilygti vyrams. Nesvarbu, ar tu diskotekoje, ar biure, tu darželio auklėtoja ar policininkė, diskriminacija gūžiasi, išvydusi tokį stotą. Vyrai! Pakalbėkim apie vyrus. Taip. Visi žiūri „Miami Vice“ ir visi nori atrodyti kaip Sonis Kroketas, pašėlęs detektyvas, ružavų flamingų fone pozuojantis su baltu kostiumu ir žaisliniu pistoletu. Žmonėms kažkas darosi, niekas nesupranta kas. Šukuosenos kinta šviesos greičiu – Bananarama atrodo kaip po uragano, Madonna – tarsi atsibudusi konteineryje. Kuo daugiau peroksido, kuo prastesnio ir apskritai kuo daugiau visko kuo daugiau!!! Tai veda į beprotybę (bent jau mane). Man visada kalbėti šia tema sunku, nes aš siaubingai susijaudinu, tai galėtų paliudyti bet kas. Nes aštuonetas ir nulis žymi mistiškiausią laikotarpį. Balti kedai ir ryškūs aukštakulniai, kaukšintys tamsiomis Niujorko gatvėmis į amžiną nežinią, intriguoja ir nuo to sprandą varsto šiurpuliai. Taigi, svarbus šio laikmečio komponentas – naktis. Viskas vyksta naktį, diskotekose sukasi veidrodiniai rutuliai ir keistai juda žmonės – deformavę save nuo galvos iki kojų. Moterys su per didelėmis asimetriškomis palaidinėmis, mini sijonais suveržtais masyviais diržais, vyrai sportiniais marškinėliais be rankovių, prakaitas ir sintetiniai garsai, vedantys į pražūtį. „Lets get physical“. Ne tik realybėje, bet ir video klipuose vyksta neįtikėtini dalykai. Prakaituotoj štanginėj pora, pasikabinusi neoninį žaibą, seksualiai juda turbūt irgi į pražutį, moteris daro špagatus ant kadilako, modern talking dažosi lupas rausvu blizgesiu ir maloniai apsitempę genitalijas trypčioja šalia vigvamo su vėlgi įstabių/stebuklingu kadilaku. Tinos Turner šukuosena vis labiau pučiasi, ir tada pagaliau supranti, žvelgdama į tuos prastos kokybes, neįtikėtino absurdo vaizdo klipus ar tiesiog klausydama šaltų sintezatoriaus dūrių, kokia kosminė melancholija slepiasi „anapus“ džinsų pasiaurintu liemeniu ir xujovos kokybės visame kame. Šio laikmečio tobulumui apsakyti man neužtenka jėgų, ir įminti neįtikėtiną sintetinę paslaptį, tai ne tas pats, kas Rubiko kubiko kvadratėlių logika. Viskas yra beyond. Viskas slypi begalybėje ir tobulume (80).