Rytmečio vėjas

Nuo snaudžiančių pušų kepurių,
Vos vos paliesdamas
kalvas ir kalveles,
Pakriaušėmis
Mieguistas slenka į Vilnelę -
Nusiprausti.

Dangaus žara
Nušluostęs tyrą veidą,
Patiltėmis nusliuogia
Jau žvalus ir gyvas.

Sušlamina lapus,
Kad atsibustų paukščiai,
Ir skveruose pažadina gėles.

Pro mėlyną baroko vėsą
Trykšteli aukštyn
Ir ieško pravirų langų -
Palikti šypsnį.

Dabar jau laikas
Liuoktelėt į kalną.
Ir plaikstos bokšto vėliava
Rytinės saulės spinduliuos -
Lyg simbolis
Jaunystės ir gyvenimo.