Kai samanų riekėj mes ieškom viršūnės
Ir šildomės kojas tenai, kur nelaukia
Pilki, bet laisvi, lyg senamiesčio šunys
Mes džiaugiamės metais užaugę
Kai lapkričio pūgos išdegina kaltę
Ir įsupa kančią į balančią drobę
Išeinam net knygos nė karto nevartę
Bet giriamės metais pralobę
Kai panikos dusulį iškvepia tvanas
O posūkių dulkės išdrasko kišenę
Anglim užsiklojam, kūrenam balanas
Ir guodžiamės metais pasenę
Kai drėkstantį paraką lietūs gesina
Ir juokiasi gatvės be mūsų praplikę
Išjungę nevaldomą savo mašiną
Mes džiaugiamės metais išlikę